Verslumo priepuolis

Kad geriau suprastume verslo mito ir praeitame straipsnyje minėto verslininko nesuvokimo esmę, atidžiau pažvelkime į žmogų, kuris nusprendžia užsiimti verslu. Kaip jis atrodo ne tada, kai pakliūva į verslą, bet prieš ten pakliūdamas.

Ką veikėte prieš imdamiesi savo verslo? Ir, jei planuojate rimtai juo užsiimti, ką veikiate dabar? Jei esate panašūs į daugelį mano pažįstamų, dirbote kažin kam kitam. Ką jūs dirbote? Galbūt techniškus darbus, kaip ir dauguma dabartinių verslininkų. Buvote dailidė, mechanikas ar šaltkalvis. Dirbote buhalteriu ar pudelių kirpėju, braižytoju ar kirpėju, barzdaskučiu ar programuotoju, gydytoju ar techniniu redaktoriumi, dailininku grafiku ar apskaitininku, interjero dizaineriu ar pardavėju. Tačiau kad ir kur dirbote, jūs atlikote techninį darbą. Ir, ko gero, puikiai. Tačiau dirbote kitiems.

Ir štai vieną dieną be jokios akivaizdžios priežasties kažkas atsitiko. Galbūt dėl oro, gal dėl gimtadienio, o gal dėl to, kad jūsų vaikas baigė vidurinę mokyklą. Taip pat tai galėjo būti penktadienio popietę gautas atlyginimas, o gal į jus skersai žvilgtelėjo bosas, nes buvo nepatogiai atsisėdęs savo kėdėje. Dar tai galėjo būti staiga kilęs jausmas, kad bosas nevertina jūsų indėlio į savo verslą. Tai galėjo paskatinti bet kas – dabar jau nesvarbu. Tačiau vieną dieną be jokios akivaizdžios priežasties staiga ištiko Verslumo Priepuolis. Ir nuo tos dienos jūsų gyvenimas pasikeitė visiems laikams.

verslumas

Verslininko mitas

Pabandykite įsivaizduoti tipišką verslininką, ir mintyse iškils herkuliški vaizdai: vienišas žmogus, blaškomas gaivalų, drąsiai meta iššūkį nenugalimiems atsitiktinumams, kopia į stačias klastingas uolas – kad įgyvendintų svajonę sukurti savo verslą.

Legenda atsiduoda didžiadvasiškumu, didingumu, ji kalba apie nežmoniškas pastangas, didžiulius įsipareigojimus siekti herojiškų idealų. Nors tokių žmonių esama, žinau, kad jų pasitaiko retai. Iš tūkstančių verslininkų, tik nedaugelis buvo tikri verslininkai. Daugelis jų neturėjo vizijos. Kopimo įkarštis buvo virtęs aukščio baime.

Uola tapo daiktu, į kurį verčiau laikytis įsitvėrus, o ne juo kopti. Išsekimas buvo įprastas, o pakili nuotaika – reta. Tačiau negi jie pirmiau nebuvo tikri verslininkai? Juk jie pradėjo savo verslą. Turėjo būti vizija, paskatinusi juos imtis tokios rizikos. Jei tokia vizija buvo, kur ji dabar? Kodėl ji nublanko? Kur tas verslininkas, kuris įkūrė įmonę? Atsakymas paprastas: verslininkais jie buvo tik akimirką. Tik trumpą praėjusio laiko sekundę. Paskui vizija dingo. Daugeliu atveju – visiems laikams.

Jei verslininkas ir išliko, tai greičiau tik kaip mitas, atsiradęs dėl nesupratimo, kas imasi verslo ir kodėl. Tas nesupratimas kainuoja kur kas brangiau, nei galime įsivaizduoti: iššvaistyti ištekliai ir galimybės, prarasti gyvenimai. Šį mitą, šį nesuvokimą, vadinu verslininko mitu. Jis klesti dėl nepagrįsto įsitikinimo, kad smulkiąsias įmones kuria verslininkai, nors iš tikrųjų jie visai ne verslininkai.

verslininkai

Sėkmė ateina tada, kai nuoširdžiai jos siekiate

Sėkmę kuria žmonės. Žmones skatina dirbti idėja, dėl kurios verta dirbti, ir žinojimas, ką reikia daryti. Tik tuomet, kai tokia idėja tvirtai įauga į jūsų mąstymą ir ima valdyti jūsų verslą, žodžiai „kaip tai daryti“ įgauna prasmę. Jūsų verslas yra niekas
kita, kaip tik tikslus ir aiškus jūsų pačių atspindys.

  • Jei esate nerūpestingi, savo versle viską darysite nerūpestingai.
  • Jei esate neorganizuoti, neorganizuotas bus ir jūsų verslas.
  • Jei esate godūs, jūsų darbuotojai taip pat bus godūs, jie stengsis kuo mažiau, o prašys kuo daugiau.
  • Jei menkai teišmanysite, ką turite daryti, šis trūkumas atsispindės jūsų versle.

Taigi kad jūsų verslas pasikeistų (nes jis be perstojo turi klestėti), turite pasikeisti pirmi. Jei nenorite keistis, jūsų įmonė niekada neduos jums trokštamo rezultato. Pirmiausia turi pasikeisti jūsų supratimas apie tai, kas iš tikrųjų yra įmonė ir ko ji iš jūsų pareikalaus. Kai visiškai suprasite, kokį santykį su savo įmone privalo turėti kiekvienas savininkas, jei tik jis ar ji nori sėkmės, galiu užtikrinti, kad ir jūsų verslas, ir gyvenimas įgaus naujos gyvybinės energijos bei kitą prasmę.

Pirmiausia įsisąmoninkite, kad jūs turite pasiekti sėkmę. Sėkmė neateina šiaip sau. Šiaip sau neateina nei klientai, kurie pasisekimas. Viskas priklauso nuo jūsų. Pasisekimas yra jūsų minčių, žinių ir fizinio darbo vaisius, tačiau jei išsikelsite konkrečius tikslus ir būsite atviri patarimams, pasisekimo šansas žymiai išaugs.

Success Ideas Teamwork Plans Signpost Showing Business Plans And Organization

Verslo mitas ir 4 idėjos sėkmingam verslui

Michael E. Gerber savo knygoje ‘Verslo mitas’ atsako į klausimus, kodėl daugelis smulkiojo verslo įmonių žlunga ir kaip spręsti šią problemą. Autorius nagrinėja Amerikos situaciją, bet daugelis pavyzdžių ir patarimų pritaikomi visame pasaulyje. Jis pristato 4 idėjas, kurias reikia įsidėmėti, jei norite, kad verslas nežlugtų.

1 idėja. Šioje šalyje egzistuoja mitas (vadinu jį V-mitu), kuris teigia, jog smulkųjį verslą pradeda verslininkai rizikuodami savo turtu, kad gautų pelno. Tai nėra taip. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės pradeda verslą, neturi nieko bendra su verslininkyste. Iš esmės tikėjimas šiuo verslo mitu yra pats svarbiausias veiksnys, dėl kurio tiek daug smulkiųjų įmonių patiria nesėkmę. V-mito suvokimas ir šio suvokimo pritaikymas kuriant bei plėtojant smulkųjį verslą gali būti kiekvieno verslininko sėkmės paslaptis.

2 idėja. Amerikos smulkiojo verslo sferoje šiandien vyksta perversmas. Vadinu jį esminiu. Ir ne tik todėl, kad jis keičia verslo pobūdį šioje šalyje ir visame pasaulyje – jis keičia pačius verslininkus, jų veiklos metodus ir jų išlikimo tikimybę.

3 idėja. Esminio perversmo pagrindas – dinaminis procesas, kurį kompanijoje E-Myth Worldwide vadiname verslo plėtros procesu. Smulkiojo verslininko susistemintas ir tikslingai vykdomas, šis procesas turi galios kiekvieną verslo įmonę paversti neįtikėtinai efektyvia organizacija. Mūsų patirtis parodė, kad įmonė išlieka jauna ir klestinti tada, kai šis procesas įdiegiamas į kiekvieną veiklos sritį ir iš esmės lemia tos įmonės likimą. Jei šis procesas ignoruojamas, kaip, deja, itin dažnai atsitinka, smulkiojo verslo įmonei ima vadovauti Atsitiktinė Sėkmė, Sąstingis ir po visa ko – Nesėkmė. Liūdnų padarinių neišvengiama.

4 idėja. Verslo plėtros procesą sistemingai vykdyti gali kiekvienas mažos įmonės savininkas, laipsniškai išmokdamas smulkiojo verslo sferos perversmo pamokas. Tuomet šis procesas leidžia numatyti rezultatus ir suteikia gyvybinės jėgos kiekvienai mažai įmonei, kurios savininkas yra pasiruošęs paaukoti tiek laiko ir dėmesio, kiek reikia, kad ji suklestėtų.

verslo mitas

1000 „Teleloto“ žaidimų: nuo siūlymo pasidalyti prizą iki sporto rėmimo

Sekmadienį vyks 1000-asis loterijos „Teleloto“ lošimas. Per 19 metų pirmasis žaidimo vedėjas Sigutis Jačėnas yra skambutispabuvojęs kiekvieno žiūrovo svetainėje, o Lietuvoje atsirado nauji 63 milijonieriai.

Loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovas Antanas Muraška Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu dirbęs Kūno kultūros ir sporto komitete, nusprendė, kad naujai susikūrusiam Tautiniam olimpiniam komitetui lėšų geriausiai gauti organizuojant loterijas. Taip Lietuvoje pradėjo veikti TV žaidimai „Jėga“ ir „Kenoloto“ ir tik 1996 metais JAV prodiuserinė kompanija bendrovei pasiūlė naują TV projektą – „Teleloto“.

„Pirmiausiai pasiūlė lenkams ir tada mums kaip kaimynams. Šis projektas veikė Belgijoje ir Naujojoje Zelandijoje, tačiau ten ilgai negyvavo, nes nebuvo labai žaismingas. Mūsų rinkodaros padalinys su juo labai dirbo ir dabar žiūrovai jaučia, jog patys dalyvauja žaidime“ – prisimena A. Muraška.

Ilgametis laidos režisierius Audrius Giržadas prisimena pačią pradžią kaip iššūkių pilną. „Į Lapes, į studiją, atvažiuoja žmonės iš loterijos, iš JAV. Na, jausmas tikrai buvo įspūdingas. Tai buvo pirmo užsienietiško formato laida Lietuvoje. Taisyklės buvo labai griežtos, todėl turėjome suderinti netgi tokias smulkmenas kaip vedėjo asistentės apranga. Prisimenu, kaip generalinė repeticija vyko per šv. Velykas, todėl amerikiečiai dėl to buvo labai nustebę“, – 1996-ųjų pavasarį prisimena jis.

2002 metais „Olifėja“ įsigijo žaidimo teises ir pradėjo kurti atnaujintą laidos formatą.

Atpažįsta ir dabar

Pirmuoju „Teleloto“ vedėju tapo Sigutis Jačėnas ir jis juokiasi, kad žmonės dar dabar jam šūktelna „Skambutis“.

„Kai ieškojo vedėjo, buvau bedarbis. Dalyvavau tikroje atrankoje ir vėliau sulaukiau A. Giržado skambučio, kad esu priimtas. Labai buvo keista, kai amerikiečiai atvažiavo, mat nesupratau angliškai, o Audrius vertė“, – pasakoja jis. 1000-ąjį lošimą vesiantis vedėjas prisimena kaip jam žmonės siųsdavo laiškus su kopijuotais bilietais ir prašydavo, kad šis padėtų jiems laimėti ir žadėjo, jog laimėjimą dalysis perpus. S. Jačėnas juokauja, kad per tuos sekmadienius jausdavosi lyg būtų žaidėjų svetainėse, o žmonės dar ir šiandien jį prisimena iš jau kultiniu tapusio sušukimo „Skambutis“.

Šiuo metu S. Jačėnas gyvena Klaipėdoje ir veda radijo laidas bei renginius.

Nuo papildomų kambarių iki sporto rėmimo

Organizatoriai prisimena pirmąjį aukso puodo laimėtoją, mat šis atvyko pasisamdęs apsaugos darbuotojus, nes manė, kad fiziškai gaus tikrą aukso puodą. A. Muraška pasakoja, kad žmonių norai, laimėjus didelius prizus buvo gana kuklūs. „Jei žmogus turėdavo 2 kambarių butą, sakydavo, kad keis į 3 kambarių. Arba 7 metų senumo automobilį keis į 5 metų“, – prisimena vadovas.

Tiesa, nuo pat bendrovės įkūrimo, „Olifėja“ ne tik apdovanoja dalyvius, tačiau kasmet nuo turimų pardavimų skiria po 8 proc. Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Iš viso per šiuos metus parama sudaro 48 mln. eurų. Taip pat remiamos ir kitos sporto šakos bei klubai.

Euras koreguos loterijos bilieto kainą

Nu pat pirmojo bilieto išspausdinimo jo kaina nesikeitė ir tik konvertavimas į eurus loteriją pabrangino 7 centais. Visgi atsižvelgiant į infliaciją ir ekonomines tendencijas, logiška, kad bilietas per tiek metų turėjo pabrangti.

„Bandėme pakelti bilieto kainą iki 3 litų, tačiau pinigų surinkom tiek pat, o žaidėjų sumažėjo trečdaliu. Šiandien latviai turi „Teleloto“, jie pardavinėja bilietus dvigubai brangiau – už 1,2 euro.. Tai yra gana brangus projektas, nes transliuojamas per televiziją. Planuojame daryti pakeitimus, todėl gali keistis ir kaina, bet ne šiais metais“.

Ekonomika.lt

Ekonominės naujienos

Pakeisti kasdienių apsilankymų Financial Times ir The Economist tinklalapiuose Jums nesiruošiu, tačiau šiandien norėjau pateikti Jums keletą naujienų iš daugmaž realių, čia ir dabar arba ten ir tada vykstančių ekonominių aktualijų. Šiandien yra gerų naujienų, bet yra ir blogų naujienų. Nuo kurių pradėsime? Žinoma, kad nuo gerų! 🙂

Naftos kainos toliau pinga. Naujausiais Rasmussesn duomenimis, tiek gamtinių dujų, tiek naftos ir mazuto kainos artimiausioje ateityje turėtų dar labiau pigti. Pagrindinė to priežastis – išaugusi pasiūla ir sumažėjusi paklausa. Kaip viena ir kita gali kisti tuo pačiu metu, bet priešingomis kryptimis, tikriausiai reikėtų klausti budistų vienuolių. Mano suvokimu, reikalo esmė gana paprasta: Saudo Arabija dėl neaiškių priežasčių nusprendė atkeršyti Rusijai (už ką?) ir išspirti ją iš Didžiosios Naftos rinkos. Jie, maudydamiesi savuosiuose milijarduose, tikrai gali sau tai leisti. Ir leidžia. Mums (na, bent jau man asmeniškai) nuo to – tik geriau. FT.com neseniai pranešė, kad infliacija Jungtinėje Karalystėje nukrito iki 0, o investicijų lygis beveik visoje Europos Sąjungoje ėmė kilti. Atrodo, belieka tik gyvent ir žvengt. 🙂 Juoktis matyt estetiškiau būtų, bet ką jau čia…

Graikija toliau klimpsta skolose. Prisimenu, dar studijų laikais (prieš 4-5 metus) rašiau straipsnį apie tai, kad Graikijai artėja finansinė apokalipsė. Buvau teisus, bet anoks čia nuopelnas. Tai, kas mane kelia nuostaba, yra stebėtinas Graikijos nenoras išlipti iš tos krizės. Likusi Europa tvarkosi kaip sugeba, vieni diržus veržiasi, kiti eksperimentuoja pagal Keinistines metodikas, bet šiaip ar taip iš krizės jau išliko. O Graikija – ??? Skaitytojau, gal Tu žinai, kur dėti laisvus eurus nuo benzino ir ką patarti Graikijos ochlotčonui? 🙂 Madam Europa ir Graikija

Įdomūs faktai apie eurą

Europos Sąjungos (ES) bendroji valiuta euras kaip teisėta mokėjimo priemonė naudojama ne tik devyniolikoje euro zonos šalių (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Vokietijoje), bet (oficialiai arba neoficialiai) dar ir kitose pasaulio šalyse bei teritorijose.

ES yra pasirašiusi specialius susitarimus su Monaku, Vatikano Miesto Valstybe ir San Marinu dėl euro kaip teisėtos mokėjimo priemonės naudojimo šiose valstybėse. Jos turi teisę leisti į apyvartą eurų monetas su savo nacionalinėmis pusėmis, bet negali išleisti eurų banknotų. Taip tęsiama tradicija buvusių Prancūzijos ir Monako, Italijos ir San Marino, Italijos ir Vatikano Miesto Valstybės susitarimų, kurie leido Monakui, San Marinui ir Vatikano Miestui Valstybei naudoti atitinkamai prancūzų frankus ir italų liras kaip savo valiutą.

Andoroje euras pakeitė Ispanijos pesetą ir Prancūzijos franką, kurie anksčiau cirkuliavo šioje kunigaikštystėje, nors susitarimas tarp šios valstybės ir ES kol kas nėra pasirašytas.

Be to, euras kaip mokėjimo priemonė naudojamas Juodkalnijoje ir Kosove. Čia euras pakeitė vokiečių markę, anksčiau naudotą kaip vietinę de facto valiutą.

Su euro zonos valstybėmis narėmis asocijuoti arba į jų sudėtį įeina užjūrio departamentai, teritorijos ir salos, todėl eurai apyvartoje yra ir Azoruose, Gajanoje, Gvadelupoje, Majote, Martinikoje, Rejunjone, Sen Pjere ir Mikelone.

euras

Ir vėl keli šimtai žodžių apie Eurą

Ką gi, mielieji, sveikinu Jus įpusėjus pirmąjį Naujųjų Metų mėnesį. Tikiu, tikiuosi ir viliuosi, kad Jis bus jums šviesus, gausus ir maloniai prasmingas! Net neabejoju, jog gražiųjų Jūsų svajonių išsipildymas jau prasidėjo! 🙂

O dabar – prie Temos. Šį kartą mano subjektyviai konstruktyvią, perdėm į kontempliatyviuosius sąmonės domenus linkusią proto akį vėl užkabino Euro klausimas. Pradėkime:

  • 3.4528… Šį skaičių – net neabejoju – visi puikiai įsidėmėjome. O kodėl BŪTENT 3.4528? Ir šį kartą kalbu ne apie ekonomiką (ačiū, apie currency peg ratios mokiausi universitete, priminti nereikia), o apie metafiziką. Ką platesne prasme reiškia supratriguba euro viršenybė? Ar tai, kad lietuvis vertas vos trečdalio say prancūzo? Hmm, pažiūrėkime, 3.4528 pavertus raidėmis, gautume: C.DEBH… Pirmoji automatinė mano mintis – “See: Hebdominaire“. Pažiūrėkime, kas tas hebdominaire… Pasirodo, tokio žodžio išvis nėra. Užtat yra kažkoks “hebdomadaire“, reiškiantis kas-septynia-dieniškumą. Įdomu… Ką pats manai?
  • Asmeniškai, aš labai džiaugiuosi, jog ant naujųjų mūsų monetarinę vertę turinčių kupiūrų pavaizduotas Europos atvaizdas. Jau seniai manau, kad šiai meritotechnokratiškai visuomenei trūksta sąlyčio su savąja kolektyvine pasąmone ir – ypač – su mitologija. Nuo graikų pradėjome, prie graikų trumpam ir grįškime. 🙂
  • Pagaliau pradėjo daugiau / mažiau įprastu rėžimu funkcionuoti įvairūs pašto ir bankų skyriai. Net bankomatai nebestreikuoja. Ačiū visiems, laiku išsikeitusiems pinigėlius, ir sudarančius man galimybes nebepatirti tiek daug kasdienių frustracijų laukiant eilėje!
  • Tai kaip ten su ta Euro nauda? Perkamosios galios išsaugojimas, sandorių išlaidų panaikinimas, kainų skaidrumas ir valiutų kurso rizikos panaikinimas – ar ką nors iš to jau pastebėjote?

Atsakymų, minčių ir visokiausių nesąmonių a la Delfi.lt lauksiu komentarų skiltyje! 😉

Sakykit, ką norit, man - gražu :)

Atsargiai su greitaisiais kreditais!

Plačiosiose telekomunikacijų erdvėse jau seniai netyla greituosius kreditus reklamuojantys ir visaip kitaip įsiūlyti bandantys prekeivių balsai. Nesvarbu, jog tiek užsienio, tiek vietinė spauda perspėja apie šių paslaugų rizikingumą – lengvų pinigų galimybė daugeliui pasirodo nenumaldomai viliojanti.

Pretenzijų į tyruose šaukiantį gryno proto balsą jau seniai išsižadėjau, tačiau Kalėdinėms šventėms nenumaldomai artėjant, jaučiu beveik pilietinę pareigą keletą kartų suskambinti pavojaus varpais:

“Nebūk kvailas – nesiskolink!“

Štai keletas priežasčių, kodėl tikrai – tikrai tikrai – nevertėtų imti greitojo kredito:

1. Palūkanos, palūkanos ir dar kartą palūkanos! Taip, pirmasis kreditas gali būti nemokamas. Galbūt net atiduoti teks mažiau nei gavai. Bet pats gerai žinai, jog pirmas kartas – visuomet ypatingas. Visa, kas seka toliau – vieni nusivylimai. Jei turi šiek tiek laiko ir noro, kviečiu paskaityti istoriją žmogaus, kurio pradinė paskola per gana trumpą laiką išaugo 16.000.000%. Tikrai taip – šešiolika MILIJONŲ procentų.

O kas daugiau belieka?

2. Tavo finansinės avantiūros gali būti atskleistos darbdaviui. Žinoma, tai galioja tik tuo atveju, jei laiku neatiduosi paskolos. Tik pagalvok, kokia neišpasakyta gėda tarp kolegų būti žinomam kaip ‘Tas, kur Bobutei paskolos negrąžino.’

3. Priklausomybės galimybė. Manai, heroiną čigonų tabore besišvirkščiantiems narkomanams gyvenimas – rožėmis klotas? Gal truputį ir hiperbolizuoju, bet žinok, jog Tavęs gali laukti panašus likimas, jei laiku neištrauksi nosies iš greitųjų kreditų liūno. JAV, Anglijoje bei daugelyje vakarų Europos šalių, pradėjo steigtis pirmieji reabilitacijos centrai, kuriuose chemines priklausomybes turintys pacientai gydosi po vienu stogu su priklausomybę greitiesiems kreditams pasigavusiais asmenimis.

4. Kredito reitingo sumažėjimas. Tarkime, jog iki išsvajoto Meškafono Galaxy Ultratab v55.0 Tau trūksta kelių šimtų litų. Tarkime, jog imi mikro-paskolą. Atiduodi ją. Panašius fokusus pakartoji dar keletą kartų – lyg ir nieko ypatingai blogo nenutinka. Tada po kelių metų nusprendi įsigyti butą ir sužinai, jog nė vienas bankas nesiruošia duoti Tau reikiamo pinigų dydžio, nes greitųjų paskolų vartotojai paprasčiausiai nekelia pasitikėjimo. O ką tada?

Nesileisk apkvailinamas dalelės tos jėgos, kuri darydama vien gerą – blogo linki.

O šiaip linkiu sėkmės ir viso ko geriausio visus naujuosius metus!

Su šventėm!

2015-ieji – Euro metai?!

Net neabejoju, kad niekam nereikia priminti, jog nuo sausio pirmos dienos Lietuva įsiveda eurą. Daugiau nei du dešimtmečius tarnavusių litų nebeliks. Vietoje jų gausime šviežių europietiškų kupiūrų siuntą. O kartu su jais – ir krūvą naujų galimybių bei dar didesnę krūvą potencialių problemų. Jeigu bent kiek sekei pastarųjų kelių metų ekonominius šalies įvykius, žinai, jog Facebook’o terminais kalbant, Lietuvos ir euro santykiai yra ‘complicated’. Prieš daugiau nei penkerius metus turėjome galimybę atlikti tai, apie ką jau seniai svajojo šalies verslininkai. Ja nepasinaudojome. Nepasinaudojome ir daugeliu kitų puikių progų, bet šį kartą pamirškime kolektyvines nuoskaudas ir pasižiūrėkime ką euro įvedimas žada asmeninių finansų rinkoje.

Cepelinai - tikroji mūsų valiuta

Finansų analitikai teigia, jog tiesioginė ir gana akivaizdžiai apčiuopiama euro nauda pasireikš kainų skaidrumo, perkamosios galios išaugimo, sandorių išlaidų panaikinimo ir valiutų kurso rizikos išnykimo pavidalais. Bet argi tai kam nors rūpi?

Žymiai realesnėje ir gerokai akivazdžiau apčiuopiamoje plotmėje, nuo 2015 metų galėsite:

√ Senuosius litų banknotus naudoti vietoje malkų

√ Po šimto metų parduoti litus ebay aukcione kaip retenybę

√ Nebenaudojamą banknotų krūvą naudoti vietoje balasto

√ Perkurti Mocarto “Requiem in D minor“ į “Requiem in LTL major“

Monetarinė psichiatrija

Tavo teismui pristatau dar keletą anekdotų šia tema:

„Butkevičiųs pasiūlė Lietuvai atsisakyti euro, – rašė vienas žurnalistas. – Atsakydama Lietuva pasiūlė atsisakyti Butkevičiaus“. (Kontekstas)

Mokytojas klausia mokinio:

– Kiek gausime šimtą padauginę iš dviejų?

Mokinys atsako:

– Žiūrint ko: litų ar eurų?