Atsargiai su greitaisiais kreditais!

Plačiosiose telekomunikacijų erdvėse jau seniai netyla greituosius kreditus reklamuojantys ir visaip kitaip įsiūlyti bandantys prekeivių balsai. Nesvarbu, jog tiek užsienio, tiek vietinė spauda perspėja apie šių paslaugų rizikingumą – lengvų pinigų galimybė daugeliui pasirodo nenumaldomai viliojanti.

Pretenzijų į tyruose šaukiantį gryno proto balsą jau seniai išsižadėjau, tačiau Kalėdinėms šventėms nenumaldomai artėjant, jaučiu beveik pilietinę pareigą keletą kartų suskambinti pavojaus varpais:

“Nebūk kvailas – nesiskolink!“

Štai keletas priežasčių, kodėl tikrai – tikrai tikrai – nevertėtų imti greitojo kredito:

1. Palūkanos, palūkanos ir dar kartą palūkanos! Taip, pirmasis kreditas gali būti nemokamas. Galbūt net atiduoti teks mažiau nei gavai. Bet pats gerai žinai, jog pirmas kartas – visuomet ypatingas. Visa, kas seka toliau – vieni nusivylimai. Jei turi šiek tiek laiko ir noro, kviečiu paskaityti istoriją žmogaus, kurio pradinė paskola per gana trumpą laiką išaugo 16.000.000%. Tikrai taip – šešiolika MILIJONŲ procentų.

O kas daugiau belieka?

2. Tavo finansinės avantiūros gali būti atskleistos darbdaviui. Žinoma, tai galioja tik tuo atveju, jei laiku neatiduosi paskolos. Tik pagalvok, kokia neišpasakyta gėda tarp kolegų būti žinomam kaip ‘Tas, kur Bobutei paskolos negrąžino.’

3. Priklausomybės galimybė. Manai, heroiną čigonų tabore besišvirkščiantiems narkomanams gyvenimas – rožėmis klotas? Gal truputį ir hiperbolizuoju, bet žinok, jog Tavęs gali laukti panašus likimas, jei laiku neištrauksi nosies iš greitųjų kreditų liūno. JAV, Anglijoje bei daugelyje vakarų Europos šalių, pradėjo steigtis pirmieji reabilitacijos centrai, kuriuose chemines priklausomybes turintys pacientai gydosi po vienu stogu su priklausomybę greitiesiems kreditams pasigavusiais asmenimis.

4. Kredito reitingo sumažėjimas. Tarkime, jog iki išsvajoto Meškafono Galaxy Ultratab v55.0 Tau trūksta kelių šimtų litų. Tarkime, jog imi mikro-paskolą. Atiduodi ją. Panašius fokusus pakartoji dar keletą kartų – lyg ir nieko ypatingai blogo nenutinka. Tada po kelių metų nusprendi įsigyti butą ir sužinai, jog nė vienas bankas nesiruošia duoti Tau reikiamo pinigų dydžio, nes greitųjų paskolų vartotojai paprasčiausiai nekelia pasitikėjimo. O ką tada?

Nesileisk apkvailinamas dalelės tos jėgos, kuri darydama vien gerą – blogo linki.

O šiaip linkiu sėkmės ir viso ko geriausio visus naujuosius metus!

Su šventėm!

2015-ieji – Euro metai?!

Net neabejoju, kad niekam nereikia priminti, jog nuo sausio pirmos dienos Lietuva įsiveda eurą. Daugiau nei du dešimtmečius tarnavusių litų nebeliks. Vietoje jų gausime šviežių europietiškų kupiūrų siuntą. O kartu su jais – ir krūvą naujų galimybių bei dar didesnę krūvą potencialių problemų. Jeigu bent kiek sekei pastarųjų kelių metų ekonominius šalies įvykius, žinai, jog Facebook’o terminais kalbant, Lietuvos ir euro santykiai yra ‘complicated’. Prieš daugiau nei penkerius metus turėjome galimybę atlikti tai, apie ką jau seniai svajojo šalies verslininkai. Ja nepasinaudojome. Nepasinaudojome ir daugeliu kitų puikių progų, bet šį kartą pamirškime kolektyvines nuoskaudas ir pasižiūrėkime ką euro įvedimas žada asmeninių finansų rinkoje.

Cepelinai - tikroji mūsų valiuta

Finansų analitikai teigia, jog tiesioginė ir gana akivaizdžiai apčiuopiama euro nauda pasireikš kainų skaidrumo, perkamosios galios išaugimo, sandorių išlaidų panaikinimo ir valiutų kurso rizikos išnykimo pavidalais. Bet argi tai kam nors rūpi?

Žymiai realesnėje ir gerokai akivazdžiau apčiuopiamoje plotmėje, nuo 2015 metų galėsite:

√ Senuosius litų banknotus naudoti vietoje malkų

√ Po šimto metų parduoti litus ebay aukcione kaip retenybę

√ Nebenaudojamą banknotų krūvą naudoti vietoje balasto

√ Perkurti Mocarto “Requiem in D minor“ į “Requiem in LTL major“

Monetarinė psichiatrija

Tavo teismui pristatau dar keletą anekdotų šia tema:

„Butkevičiųs pasiūlė Lietuvai atsisakyti euro, – rašė vienas žurnalistas. – Atsakydama Lietuva pasiūlė atsisakyti Butkevičiaus“. (Kontekstas)

Mokytojas klausia mokinio:

– Kiek gausime šimtą padauginę iš dviejų?

Mokinys atsako:

– Žiūrint ko: litų ar eurų?