Verslininko mitas

Pabandykite įsivaizduoti tipišką verslininką, ir mintyse iškils herkuliški vaizdai: vienišas žmogus, blaškomas gaivalų, drąsiai meta iššūkį nenugalimiems atsitiktinumams, kopia į stačias klastingas uolas – kad įgyvendintų svajonę sukurti savo verslą.

Legenda atsiduoda didžiadvasiškumu, didingumu, ji kalba apie nežmoniškas pastangas, didžiulius įsipareigojimus siekti herojiškų idealų. Nors tokių žmonių esama, žinau, kad jų pasitaiko retai. Iš tūkstančių verslininkų, tik nedaugelis buvo tikri verslininkai. Daugelis jų neturėjo vizijos. Kopimo įkarštis buvo virtęs aukščio baime.

Uola tapo daiktu, į kurį verčiau laikytis įsitvėrus, o ne juo kopti. Išsekimas buvo įprastas, o pakili nuotaika – reta. Tačiau negi jie pirmiau nebuvo tikri verslininkai? Juk jie pradėjo savo verslą. Turėjo būti vizija, paskatinusi juos imtis tokios rizikos. Jei tokia vizija buvo, kur ji dabar? Kodėl ji nublanko? Kur tas verslininkas, kuris įkūrė įmonę? Atsakymas paprastas: verslininkais jie buvo tik akimirką. Tik trumpą praėjusio laiko sekundę. Paskui vizija dingo. Daugeliu atveju – visiems laikams.

Jei verslininkas ir išliko, tai greičiau tik kaip mitas, atsiradęs dėl nesupratimo, kas imasi verslo ir kodėl. Tas nesupratimas kainuoja kur kas brangiau, nei galime įsivaizduoti: iššvaistyti ištekliai ir galimybės, prarasti gyvenimai. Šį mitą, šį nesuvokimą, vadinu verslininko mitu. Jis klesti dėl nepagrįsto įsitikinimo, kad smulkiąsias įmones kuria verslininkai, nors iš tikrųjų jie visai ne verslininkai.

verslininkai

1000 „Teleloto“ žaidimų: nuo siūlymo pasidalyti prizą iki sporto rėmimo

Sekmadienį vyks 1000-asis loterijos „Teleloto“ lošimas. Per 19 metų pirmasis žaidimo vedėjas Sigutis Jačėnas yra skambutispabuvojęs kiekvieno žiūrovo svetainėje, o Lietuvoje atsirado nauji 63 milijonieriai.

Loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovas Antanas Muraška Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu dirbęs Kūno kultūros ir sporto komitete, nusprendė, kad naujai susikūrusiam Tautiniam olimpiniam komitetui lėšų geriausiai gauti organizuojant loterijas. Taip Lietuvoje pradėjo veikti TV žaidimai „Jėga“ ir „Kenoloto“ ir tik 1996 metais JAV prodiuserinė kompanija bendrovei pasiūlė naują TV projektą – „Teleloto“.

„Pirmiausiai pasiūlė lenkams ir tada mums kaip kaimynams. Šis projektas veikė Belgijoje ir Naujojoje Zelandijoje, tačiau ten ilgai negyvavo, nes nebuvo labai žaismingas. Mūsų rinkodaros padalinys su juo labai dirbo ir dabar žiūrovai jaučia, jog patys dalyvauja žaidime“ – prisimena A. Muraška.

Ilgametis laidos režisierius Audrius Giržadas prisimena pačią pradžią kaip iššūkių pilną. „Į Lapes, į studiją, atvažiuoja žmonės iš loterijos, iš JAV. Na, jausmas tikrai buvo įspūdingas. Tai buvo pirmo užsienietiško formato laida Lietuvoje. Taisyklės buvo labai griežtos, todėl turėjome suderinti netgi tokias smulkmenas kaip vedėjo asistentės apranga. Prisimenu, kaip generalinė repeticija vyko per šv. Velykas, todėl amerikiečiai dėl to buvo labai nustebę“, – 1996-ųjų pavasarį prisimena jis.

2002 metais „Olifėja“ įsigijo žaidimo teises ir pradėjo kurti atnaujintą laidos formatą.

Atpažįsta ir dabar

Pirmuoju „Teleloto“ vedėju tapo Sigutis Jačėnas ir jis juokiasi, kad žmonės dar dabar jam šūktelna „Skambutis“.

„Kai ieškojo vedėjo, buvau bedarbis. Dalyvavau tikroje atrankoje ir vėliau sulaukiau A. Giržado skambučio, kad esu priimtas. Labai buvo keista, kai amerikiečiai atvažiavo, mat nesupratau angliškai, o Audrius vertė“, – pasakoja jis. 1000-ąjį lošimą vesiantis vedėjas prisimena kaip jam žmonės siųsdavo laiškus su kopijuotais bilietais ir prašydavo, kad šis padėtų jiems laimėti ir žadėjo, jog laimėjimą dalysis perpus. S. Jačėnas juokauja, kad per tuos sekmadienius jausdavosi lyg būtų žaidėjų svetainėse, o žmonės dar ir šiandien jį prisimena iš jau kultiniu tapusio sušukimo „Skambutis“.

Šiuo metu S. Jačėnas gyvena Klaipėdoje ir veda radijo laidas bei renginius.

Nuo papildomų kambarių iki sporto rėmimo

Organizatoriai prisimena pirmąjį aukso puodo laimėtoją, mat šis atvyko pasisamdęs apsaugos darbuotojus, nes manė, kad fiziškai gaus tikrą aukso puodą. A. Muraška pasakoja, kad žmonių norai, laimėjus didelius prizus buvo gana kuklūs. „Jei žmogus turėdavo 2 kambarių butą, sakydavo, kad keis į 3 kambarių. Arba 7 metų senumo automobilį keis į 5 metų“, – prisimena vadovas.

Tiesa, nuo pat bendrovės įkūrimo, „Olifėja“ ne tik apdovanoja dalyvius, tačiau kasmet nuo turimų pardavimų skiria po 8 proc. Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Iš viso per šiuos metus parama sudaro 48 mln. eurų. Taip pat remiamos ir kitos sporto šakos bei klubai.

Euras koreguos loterijos bilieto kainą

Nu pat pirmojo bilieto išspausdinimo jo kaina nesikeitė ir tik konvertavimas į eurus loteriją pabrangino 7 centais. Visgi atsižvelgiant į infliaciją ir ekonomines tendencijas, logiška, kad bilietas per tiek metų turėjo pabrangti.

„Bandėme pakelti bilieto kainą iki 3 litų, tačiau pinigų surinkom tiek pat, o žaidėjų sumažėjo trečdaliu. Šiandien latviai turi „Teleloto“, jie pardavinėja bilietus dvigubai brangiau – už 1,2 euro.. Tai yra gana brangus projektas, nes transliuojamas per televiziją. Planuojame daryti pakeitimus, todėl gali keistis ir kaina, bet ne šiais metais“.

Ekonomika.lt

Ekonominės naujienos

Pakeisti kasdienių apsilankymų Financial Times ir The Economist tinklalapiuose Jums nesiruošiu, tačiau šiandien norėjau pateikti Jums keletą naujienų iš daugmaž realių, čia ir dabar arba ten ir tada vykstančių ekonominių aktualijų. Šiandien yra gerų naujienų, bet yra ir blogų naujienų. Nuo kurių pradėsime? Žinoma, kad nuo gerų! 🙂

Naftos kainos toliau pinga. Naujausiais Rasmussesn duomenimis, tiek gamtinių dujų, tiek naftos ir mazuto kainos artimiausioje ateityje turėtų dar labiau pigti. Pagrindinė to priežastis – išaugusi pasiūla ir sumažėjusi paklausa. Kaip viena ir kita gali kisti tuo pačiu metu, bet priešingomis kryptimis, tikriausiai reikėtų klausti budistų vienuolių. Mano suvokimu, reikalo esmė gana paprasta: Saudo Arabija dėl neaiškių priežasčių nusprendė atkeršyti Rusijai (už ką?) ir išspirti ją iš Didžiosios Naftos rinkos. Jie, maudydamiesi savuosiuose milijarduose, tikrai gali sau tai leisti. Ir leidžia. Mums (na, bent jau man asmeniškai) nuo to – tik geriau. FT.com neseniai pranešė, kad infliacija Jungtinėje Karalystėje nukrito iki 0, o investicijų lygis beveik visoje Europos Sąjungoje ėmė kilti. Atrodo, belieka tik gyvent ir žvengt. 🙂 Juoktis matyt estetiškiau būtų, bet ką jau čia…

Graikija toliau klimpsta skolose. Prisimenu, dar studijų laikais (prieš 4-5 metus) rašiau straipsnį apie tai, kad Graikijai artėja finansinė apokalipsė. Buvau teisus, bet anoks čia nuopelnas. Tai, kas mane kelia nuostaba, yra stebėtinas Graikijos nenoras išlipti iš tos krizės. Likusi Europa tvarkosi kaip sugeba, vieni diržus veržiasi, kiti eksperimentuoja pagal Keinistines metodikas, bet šiaip ar taip iš krizės jau išliko. O Graikija – ??? Skaitytojau, gal Tu žinai, kur dėti laisvus eurus nuo benzino ir ką patarti Graikijos ochlotčonui? 🙂 Madam Europa ir Graikija