Verslininko mitas

Pabandykite įsivaizduoti tipišką verslininką, ir mintyse iškils herkuliški vaizdai: vienišas žmogus, blaškomas gaivalų, drąsiai meta iššūkį nenugalimiems atsitiktinumams, kopia į stačias klastingas uolas – kad įgyvendintų svajonę sukurti savo verslą.

Legenda atsiduoda didžiadvasiškumu, didingumu, ji kalba apie nežmoniškas pastangas, didžiulius įsipareigojimus siekti herojiškų idealų. Nors tokių žmonių esama, žinau, kad jų pasitaiko retai. Iš tūkstančių verslininkų, tik nedaugelis buvo tikri verslininkai. Daugelis jų neturėjo vizijos. Kopimo įkarštis buvo virtęs aukščio baime.

Uola tapo daiktu, į kurį verčiau laikytis įsitvėrus, o ne juo kopti. Išsekimas buvo įprastas, o pakili nuotaika – reta. Tačiau negi jie pirmiau nebuvo tikri verslininkai? Juk jie pradėjo savo verslą. Turėjo būti vizija, paskatinusi juos imtis tokios rizikos. Jei tokia vizija buvo, kur ji dabar? Kodėl ji nublanko? Kur tas verslininkas, kuris įkūrė įmonę? Atsakymas paprastas: verslininkais jie buvo tik akimirką. Tik trumpą praėjusio laiko sekundę. Paskui vizija dingo. Daugeliu atveju – visiems laikams.

Jei verslininkas ir išliko, tai greičiau tik kaip mitas, atsiradęs dėl nesupratimo, kas imasi verslo ir kodėl. Tas nesupratimas kainuoja kur kas brangiau, nei galime įsivaizduoti: iššvaistyti ištekliai ir galimybės, prarasti gyvenimai. Šį mitą, šį nesuvokimą, vadinu verslininko mitu. Jis klesti dėl nepagrįsto įsitikinimo, kad smulkiąsias įmones kuria verslininkai, nors iš tikrųjų jie visai ne verslininkai.

verslininkai